Prisijungti
0,00 €
Kintantis klimatas ir tobulėjančios rapsų veislės keičia dešimtmečius gyvavusį ūkininkų įsitikinimą, kad didesnės biomasės augalai atneša ir didesnį derlių. Naujausi bandymų rezultatai bei Lietuvos ūkių patirtis rodo, kad būtina vertinti ne įspūdingai atrodantį pasėlį, o kaip efektyviai augalai naudoja išteklius ir kaip geba atlaikyti sudėtingas klimato sąlygas – tai vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis ne tik derliaus stabilumą, bet ir didesnę ekonominę grąžą.
Derliaus skirtumas virsta pajamomis
Naujausi Vokietijoje atliktų veislių bandymų rezultatai rodo, kad aukštam rapsų derlingumui nebūtina formuoti išskirtinai didelės biomasės. Mažesnės biomasės hibridai gali efektyviau panaudoti turimus išteklius ir kartu pasiekti aukštą derlingumą. Kai kuriuose bandymuose derliaus skirtumas buvo toks didelis, kad ūkininkai galėjo uždirbti apie 100 Eur/ha papildomų pajamų. Šią tendenciją iliustruoja ir „KWS Vamos“ rezultatai – veislė jau trejus metus iš eilės Vokietijos oficialiuose veislių poįregistraciniuose bandymuose užėmė pirmą arba antrą vietą.
„Pastarieji sezonai parodė, kad vien didelės lapijos suformavimas savaime negarantuoja, jog visas derliaus potencialas bus paverstas nuimamu sėklų derliumi. Kai kurie didelės biomasės tipai ne visada sugebėjo savo įspūdingą vegetatyvinį išsivystymą paversti didžiausiu galutiniu derliumi. Šis pokytis reiškia perėjimą nuo maksimalios biomasės formavimo prie maksimalaus biomasės efektyvumo, o tai labai įdomi raidos kryptis Lietuvos ir platesnei Baltijos šalių rapsų rinkai“, – teigia nepriklausomas rapsų konsultantas iš Vokietijos Rene Brandas.
Naujų hibridų pranašumas ypač išryškėja stresinėmis sąlygomis. Pasak eksperto, 2025–2026 m. sezonas suteikė daug vertingos informacijos apie augalų elgseną lengvesniuose dirvožemiuose, esant sausrai ar aukštai temperatūrai.
Kai kuriuose bandymuose skirtingų hibridų derliaus skirtumai siekė 30 proc. „KWS Vamos“ ypač gerai pasirodė lengvose dirvose, o pasitelkiant dirbtinį intelektą sukurtas „KWS Skoros“ – geresnėse dirvose, tačiau abu hibridai išsiskyrė aukštu rezultatu stresinėmis sausros ir karščio sąlygomis.
Šie rezultatai turi ne tik agronominę, bet ir svarią ekonominę reikšmę. Pasak R. Brando, 2026 m. Vokietijoje „KWS Skoros“ ir „KWS Vamos“ derlius vidutiniškai buvo 189 kg/ha didesnis nei dešimties kitų geriausių hibridų, užėmusių 3–12 vietas. Esant 534 Eur/t rapsų kainai, toks derliaus skirtumas gali reikšti apie 100 Eur/ha papildomų pajamų. Tačiau, eksperto vertinimu, svarbiausia ne vien maksimalus derlingumas – vis didesnę reikšmę įgyja augalo gebėjimas išlaikyti produktyvumą tada, kai trūksta vandens, kyla temperatūra ar dirvožemis neužtikrina optimalių augimo sąlygų. Tokiu atveju veislės efektyvumas tampa ne tik agronominiu, bet ir ekonominiu pranašumu.
Koks yra geras augalas?
Kad aukštas derlingumas nebūtinai siejasi su didele augalo biomase, rodo ir Lietuvoje, „Agrokoncerno“ inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“, atlikti tyrimai. „Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas Simonas Meškauskas teigia, kad vešlus ir intensyviai žaliuojantis augalas nepalankiomis oro sąlygomis nemažą dalį energijos ir maisto medžiagų skiria vegetatyvinei masei palaikyti, o ne sėklų formavimui.
„Todėl šiandien svarbiausiais aukšto ir stabilaus derliaus rodikliais laikome sėklų skaičių ploto vienete bei tūkstančio sėklų masę. Šie parametrai geriausiai atspindi augalo gebėjimą sukauptus išteklius paversti galutiniu produktu – derliumi“, – teigia S. Meškauskas.
Nors mažesnės biomasės rapsų veislės paprastai pasižymi siauresniais lapais, mažesniu augalo aukščiu ir smulkesniais stiebais bei šakomis, tokie augalai dažnai formuoja ilgesnes arba stambesnes ankštaras, mažiau išteklių skiria lapams ir stiebams, o daugiau – sėklų formavimui.
Pasak S. Meškausko, dėl to mažesnės biomasės veislės, kurios formuoja didesnį sėklų skaičių kvadratiniame metre, gali atnešti aukštesnį ir stabilesnį derlių. Praktinė Lietuvos ūkininkų patirtis taip pat atskleidžia, kad sausringose vietovėse ir lengvesniuose dirvožemiuose dažnai geriau pasirodo būtent šios veislės.
„Didelė lapų masė reiškia didesnį vandens poreikį. Be to, didesni lapai sukaupia daugiau maisto medžiagų, todėl augale gali susidaryti konkurencija tarp lapų ir ankštarų dėl maisto elementų paskirstymo“, – pažymi specialistas.
Jau išbandė Lietuvos ūkiuose
Viename Lietuvos ūkių „KWS Skoros“ ir „KWS Demos“ rapsų hibridai jau pateisino lūkesčius – ūkininkas Paulius Rimeikis po pirmųjų rezultatų jų plotus netgi išplėtė. Tai padaryti paskatino bendra augalų būklė, derliaus rezultatai ir savybės, išryškėjusios viso auginimo sezono metu.
„Šį sezoną gegužės pradžioje tikrai trūko drėgmės, tačiau mūsų rapsų pasėliuose nepastebėjome ryškesnių neigiamų požymių. Auginimo technologijos iš esmės keisti nereikėjo, o vienas didžiausių privalumų pasimatė kuliant – mažesnės biomasės rapsus buvo lengviau nuimti, jie subrendo tolygiai, sėklos neišbyrėjo, o aliejingumas siekė iki 50 proc.“, – teigia ūkininkas.
Nors lauke šios hibridų veislės iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kompaktiškesnės dėl mažesnės lapų masės, vizualiai mažesnis pasėlis nesukėlė abejonių dėl jo produktyvumo.
„Mums svarbiausia ne tai, kaip pasėlis atrodo, o jo žiemkentiškumas, derlingumas, aliejingumas ir rezultatas, kurį gauname derliaus nuėmimo metu“, – priduria P. Rimeikis.
Šiame ūkyje rapsai dažniausiai sėjami rugpjūčio 15–18 dienomis, todėl svarbu, kad pasirinktas hibridas spėtų tinkamai pasiruošti žiemai. Vidutinišką rudenį „KWS Skoros“ tinkami ankstyvesnei ir vidutinei sėjai iki rugpjūčio 20 d. Esant sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiams, rekomenduojama sėją paankstinti.
„Agrokoncerno“ informacija
