Rekordinis žieminių kviečių derlius Lietuvoje: kaip „LG Keramik“ kūrėjas vertina šį pasiekimą?

9,5 tonų žieminių „LGKeramik“ veislės kviečių iš vieno hektaro – toks šiemet buvo oficialiai užfiksuotas Lietuvos rekordas. Šis rezultatas buvo pastebėtas ir Vokietijoje. Būtent ten dirba „LGKeramik“ veislės kūrėjas dr.Johannesas Schachtas. Šis pasiekimas jam tapo ne tik malonia staigmena, bet ir patvirtinimu, kad su komanda eina teisingu keliu.

Nuo rekordinio lauko iki Vokietijos laboratorijų

Dr. J. Schachtas vadovauja „Limagrain“ žieminių kviečių veislių kūrimui Rosentalyje. Jis prisipažįsta, kad žinia iš Lietuvos pradžiugino. Pasak jo, tai įrodo, kad naujos genetikos veislės, tokios, kaip „LG Keramik“, gali išlaikyti aukštą derlių net ir sudėtingesnėmis klimato sąlygomis. Šios veislės stiprybė slypi būtent gebėjime prisitaikyti. „Ji yra atspari žiemai, toleruoja pavasario svyravimus ir turi puikią grūdų kokybę. Tokie rezultatai kaip Pakruojyje rodo, kad Lietuva turi puikų potencialą derinti modernią genetiką su tiksliąja agronomija“, – sako jis. Būtent šis derinys – gerai paruoštas dirvožemis, subalansuotas tręšimas, kruopščiai parinktas apsaugos planas ir veislės genetika – tampa šiuolaikinės žemdirbystės pagrindu.  

Veislė, sukurta klimato iššūkių laikmečiui

​Pasak dr. J. Schachto, „LG Keramik“ buvo kuriama atsižvelgiant į augančią klimato kaitos įtaką žemdirbystei. „Norėjome sukurti vidutinio ankstyvumo veislę, kuri išsiskirtų atsparumu šalčiui, tvirta šiaudų struktūra ir patikimu ligų atsparumo paketu.“ Selekcininko teigimu, veislės sėkmės paslaptis – streso tolerancija ir stabilus derlingumas net esant nepastovioms oro sąlygoms. „Lietuvoje „LG Keramik“ pasiteisino, nes veislės profilis idealiai atitinka jūsų klimatinį ir agronominį kontekstą. Tai veislė, kuri sukurta tikram ūkiui – ne laboratorijai“, – pažymi jis. Ši veislė auginama ne tik Lietuvoje, bet ir Belgijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje bei Moldovoje, o jos universalumas rodo itin platų prisitaikymą prie skirtingų dirvožemių ir klimato sąlygų.

Selekcininko kelias: nuo praktikanto iki pasaulinės klasės kūrėjo

„Veislių kūrimas – tai kantrybės ir vizijos darbas“, – pabrėžia dr. J. Schachtas, jau daugiau nei du dešimtmečius dirbantis „Limagrain“ grupėje. Jis pradėjo nuo žemės ūkio praktikų ūkiuose, vėliau studijavo agronomiją, o doktorantūrą skyrė augalų selekcijai. Nuo 2001 m. jis vadovauja žieminių kviečių selekcijos programai. „Naujos veislės kūrimas trunka aštuonerius ar dešimt metų. Per tą laiką turi numatyti, kokių iššūkių sulauks ūkininkai po dešimtmečio. Šiandien didžiausią dėmesį skiriame azoto panaudojimo efektyvumui ir atsparumui ligoms – tai raktas į tvarų derlių“, – akcentuoja pašnekovas. Selekcininko teigimu, ateities kryptys – inovacijos ir genetinė įvairovė.
„Dirbame su senovinėmis kviečių rūšimis, siekdami atrasti bruožus, galinčius padėti augalams prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų. Norime, kad kviečiai būtų atsparesni vabzdžiams ir virusams, kurių kontrolės galimybės mažės.“

Rekordas, gimęs iš idėjos ir nuoseklaus darbo

Kartais nauji standartai gimsta ne konferencijose ar laboratorijose, o ten, kur žemė susitinka su žmogaus atkaklumu. Būtent taip šį rudenį Pakruojyje gimė oficialiai patvirtintas Lietuvos žemdirbystės rekordas – 9,5 tonos iš vieno hektaro su veisle „LG Keramik“. Oficialų rekordą fiksavo „Rekordų akademijos“ atstovai, o jo iniciatoriumi tapo „Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius. Jis pasakoja, kad idėja gimė po pavasarį Pasvalyje vykusio renginio „Lauko dienos“. „Pamačiau, kad viename ūkyje derliaus potencialas – itin aukštas. Taip kilo idėja imtis iniciatyvos ir užfiksuoti pirmąjį šalyje žieminių kviečių derliaus rekordą.
Sektoriuje tiek yra talento: puikių ūkių, agronomų, žinių, veislių, agronominių sprendimų, todėl manau, kad reikia turėti matą, atskaitos tašką, nuo kurio būtų galima atsispirti ir toliau siekti geresnių rezultatų išnaudojant sektoriaus potencialą, kuris yra labai didelis“, – sako specialistas. Rekordo fiksavimui buvo pasirinkti dviejų „Agrokoncerno“ grupei priklausančių bendrovių laukai – „Žvirblonių“ ir „Draugo“. Galiausiai jis patvirtintas būtent „Žvirblonių“ ŽŪB laukuose, kur iš vieno hektaro prikulta 9,5 tonos. Pasak Radzevičiaus, šis pasiekimas – ne vien atsitiktinis sėkmės blyksnis, o nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo su mokslu ir pažangių technologijų rezultatas.

Lietuvos ūkiai – inovacijų poligonas

Dr. J.Schachtaspabrėžia, kad būtent tokie pavyzdžiai, kaip šis rekordas, rodo Lietuvos ūkininkų pažangą ir atvirumą naujovėms. „Man, kaip selekcininkui, tai džiuginantis rezultatas ir įrodymas, kad mūsų tikslas būti arčiau ūkininko – veikia. Tokie projektai, kokius įgyvendina „Agrokoncernas“, padeda patiems ūkiams tapti tvaresniems ir konkurencingesniems“,– teigia mokslininkas.Pasak mokslininko, Lietuvos ūkininkai turi ypatingą bruožą – jie nebijo eksperimentuoti ir greitai perima naujas technologijas. „Tai šalis, kurioje inovacijos priimamos su entuziazmu. Kai matau tokius rezultatus, suprantu, kad žemdirbystės ateitis čia labai gyva.“ Jis priduria, kad „LGKeramik“ potencialas, esant idealioms sąlygoms, iš hektaro galima pasiekti ir daugiau nei 13 tonų derliaus. „Bet tam reikia preciziško trąšų, augalų apsaugos priemonių ir technologijų derinio. Kitaip tariant, reikia visos sistemos”, – paaiškina jis.

Komandinis darbas ir žvilgsnis į ateitį

Pasak selekcininko, sėkmingą derlių lemia ne tiksėkla, bet ir ūkininkų gebėjimas įsiklausyti į rekomendacijas bei nuosekliai taikyti visą auginimo technologiją. Čia svarbi buvo ir„Agrokoncerno“ agronomų komanda, padėjusi sukurti subalansuotą technologinį sprendimą – nuo dirvožemio tyrimų iki derliaus nuėmimo. Tam pritaria ir A. Radzevičius. „Geras derlius – tai ne sėkmė, o procesas. Svarbu nuosekliai valdyti visus etapus – nuo dirvožemio tyrimų iki tinkamai sureguliuotos technikos. Tada rekordai tampa natūralia darbo pasekme.“Šis požiūris, pasak jo, vis dažniau įsitvirtina tarp Lietuvos ūkininkų. Modernios technologijos, žiniomis grįsti sprendimai ir bendradarbiavimas su mokslo atstovais tampa nauju standartu. Dr.J.Schachto vadovaujama „Limagrain“ komanda šiuo metu dirba prie naujos kartos veislių, kurios bus dar atsparesnės klimato kaitai, dirvožemio stresui ir kintančiam drėgmės balansui. „Mūsų tikslas – kurti veisles, kurios leistų ūkininkams pasiekti daugiau su mažiau“,– apibendrina vokiečių mokslininkas. Tokių rezultatų kaip šis rekordas neįmanoma pasiekti kiekvienam. Tai įrodymas, kad kai „Agrokoncerno“, mokslas ir ūkininkai dirba išvien, žemdirbystė tampa ne tik verslu, bet ir nuolatiniu tobulėjimo keliu.